Kompiuterių remontas KAUNE

Kibernetinės atakos tampa dažnesnės ir sudėtingesnė, todėl vis dažniau susiduriama su kibernetinio saugumo rizikomis. Tačiau dauguma nėra tinkamai pasirengę apsisaugoti nuo jų.

Apklausos metu nustatyta, kad vis daugiau žmonių patiria kibernetines atakas ir beveik pusė net nežino, kaip reikėtų tinkamai apsisaugoti. Tai yra didelė problema, nes įsilaužimai į el. paštą, tapatybės vagystės, cryptojacking (dar vadinama kenkėjiška kriptovaliuta - yra kylanti internetinė grėsmė, naudojanti kompiuterio išteklius internetinėms pinigų formoms, vadinamoms kriptovaliutoms, „iškasti“), ransomware (kenkėjiškos programos arba išpirkos programinė įranga yra kenkėjiškų programų rūšis, neleidžianti vartotojams pasiekti savo sistemos ar asmeninių failų ir reikalaujanti išpirkos, kad būtų galima atgauti prieigą.) tampa sudėtingesni, daugiau žalos pridarantys ir sunkiai aptinkami.

Dažnai pasitaiko atvejų, kai i el. paštą gaunate laišką, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip normalus (pažystamo, įmonės, valstybinės institucijos ar pan.) siūstas laiškas. Laiške dažnai būna nuoroda, kurią paspaudę esate nukreipiami i vienokį ar kitokį turinį arba būna prisegtas failas. Prieš spausdami ant nuorodos ar prisegtuko, įsitikiname, kad laiškas siūstas tikrai iš (pažystamo, įmonės, ar valstybinės institucijos ir pan.). Tai galime padaryti el. pašte pažiūrėjus iš kokio adreso yra gautas laiškas. Tikri laiškai siunčiami iš pašto adresu, kurių galūnės yra kaip : (***@vmi.lt, ***@registrucentras.lt, ***@policija.lt, ir pan.). Kiekviena institucija ar įmonė turi savo pašto adreso galūnę. Kenkėjiškas laiškas bus atsiūstas ne iš anščiau išvardintų galūnių, o iš pvz : (vmi@***.com, vmi@***.org, ***@vmi.com ir daugybės kitų.). Identifikavę kenkėjišką laišką, jį tiesiog ištriname ir jokiu būdu nespaudžiame ir neatidarinėjame laiške esančių nuorodų ar prisegtukų.

Analogiška situacija su socialiniais tinklais, ir SMS. Pirma įsitikiname, kad gauta žinutė su nuoroda ar prisegtuku yra tikrai iš adresato kurio tikitės (o ne iš nepažįstamo adresato). Išsiaiškiname labai paprastai. Jei tai jūsų pažįstamas (įmonė, ar valstybinė institucija), sukontaktavę paklausiame ar adresatas jums siuntė nuorodą ar prisegtuką.

Kadangi didžiąją gyvenimo dalį gyvename mobiliuosiuose įrenginiuose ir nešiojamuosiuose kompiuteriuose, pagalvokime, kodėl svarbu padaryti viską, ką galite, kad pagerinti savo internetinės paskyros saugumui. Daugiau nei 82% pažeidimų susije su silpnais ar pavogtais slaptažodžiais. Privalome imtis būtiniausių priemonių, informacijai apsaugoti. Keli paprasti ir greiti žingsniai, padėsiantys pagerinti jūsų kibernetinį saugumą:

Unikalus, įsimintinas slaptažodis
Naudoti unikalų, įsimintiną slaptažodžį ir jį reguliariai keisti. Kad toks slaptažodis būtų iš tiesų stiprus, jis turi būti sudarytas iš 8–16 ir daugiau atsitiktinių simbolių, raidžių (didžiosios ir mažosios), skaičių ir simbolių. Geriausia praktika yra naudoti slaptažodžių generatorių.

Pakartotinis slaptažodžių naudojimas
Didžiausias slaptažodžių pažeidžiamumas - jų pakartotinis naudojimas skirtingoms paskyroms.

Dviejų faktorių autentifikavimas
Tai papildomas saugumo lygis, naudojant dviejų veiksnių autentifikavimą, dar vadinamą 2FA. Papildomas saugumo lygis, naudojamas įsitikinti, kad bandantys patekti į paskyrą, yra tie kuom dedasi yra. Pirmiausia vartotojas turės įvesti savo vartotojo vardą ir slaptažodį. Tada, užuot iš karto gavę prieigą prie paskytos, turėsime pateikti kitą informaciją. Šį antrąjį veiksnį gali sudaryti viena iš šių kategorijų:

Asmens identifikavimo numeris (PIN) ar atsakymai į „slaptus klausimus".
Kažkas, ką turite: pavyzdžiui, kreditinę kortelę, išmanųjį telefoną, SMS.
Kas jūs esate: biometrinis piršto atspaudas, rainelės nuskaitymas ar balso atpažinimas.

Populiariausias dviejų veiksnių autentifikavimo būdas yra PIN arba naudojant išmanųjį telefoną su tam tikra programinę įranga: yra sukuriamas naujas skaitmeninis kodas kas 30 sekundžių. Kai vartotojas bando prisijungti prie paskyros, jis žvilgteli į įrenginį ir įveda rodomą (2FA) kodą atgal į svetainę ar programą. (SmartID, Google Authenticator ir tt.)