Dirbtinis intelektas per porą metų virto kasdiene realybe — ne mokslinės fantastikos siužetu, o įrankiu, kuriuo milijonai žmonių naudojasi rašydami laiškus, kurdami kodą, ieškodami informacijos ir spręsdami kasdienius darbo klausimus. 2026-aisiais rinkoje dominuoja keli pagrindiniai žaidėjai, ir kiekvienas iš jų išsiskiria savo stipriosiomis pusėmis. Šiame straipsnyje — viskas, ką reikia žinoti apie populiariausius DI įrankius, jų naujausius atnaujinimus, integraciją į kasdienes programas ir praktinius patarimus, kaip išsirinkti tinkamiausią.

ChatGPT (OpenAI)
ChatGPT buvo pirmasis masiškai išpopuliarėjęs DI pokalbių įrankis ir iki šiol išlaiko lyderio poziciją pagal vartotojų skaičių — nors jo rinkos dalis šiek tiek sumažėjo iki apie 68 %. Šiuo metu jį varo GPT-5.4 modelis, kuris pasiekia 92,8 % tikslumą sudėtingų mokslinių klausimų (GPQA) testuose ir 74,9 % SWE-bench kodinimo lyginamajame teste.
Kam geriausiai tinka: programavimui, kodo klaidų ieškojimui, idėjų generavimui (angl. brainstorming), greitam teksto vertimui ir kasdienių problemų sprendimui, turinio kūrimui, kūrybiniam rašymui, bendrosioms užduotims.

Claude (Anthropic)
Claude sparčiai išaugo į vieną rimčiausių ChatGPT konkurentų — ypač tiems, kuriems svarbu kokybiška, natūrali kalba ir didelis konteksto langas. Šiuo metu prieinama Claude Sonnet 4.6 (greitas, efektyvus) ir Claude Opus 4.6 (galingiausias, skirtas sudėtingoms užduotims). Claude pasižymi 200 000 žetonų (tokens) konteksto langu, o beta versijoje — net 1 milijonu, t. y. galima įkelti ir analizuoti ištisas knygas ar didelius kodo bazinius failus.
Kam geriausiai tinka: kūrybiniam rašymui, ilgų dokumentų (knygų, ataskaitų, PDF failų) analizei ir rašymui, apibendrinimui ir redagavimui, nuosekliam daugiažingsniui darbui, situacijoms - kur svarbus saugumas ir tikslumas. Rečiau naudoja „robotizuotas“ frazes nei kiti modeliai.

Gemini (Google)
„Google" sukurtas Gemini turi vieną esminį pranašumą — glaudžią integraciją su visomis „Google" paslaugomis. Dabartinis Gemini 3.1 Pro pasiekia 94,3 % GPQA teste ir turi 1 milijono žetonų konteksto langą. Be to, Gemini gali dirbti su video ir garso įrašais — multimodalinės galimybės plačiausios iš visų keturių.
Kam geriausiai tinka: informacijos paieškai realiu laiku, darbui su „Google“ ekosistema, vaizdų analizei ir generavimui, vaizdo įrašams, garsui, Google Workspace vartotojams (Gmail, Google Docs, Drive, Sheets).

Perplexity AI
Perplexity įrankis save apibūdina ne kaip pokalbių robotą, o kaip „atsakymų variklį" — ir tai gerai apibūdina jo esmę. Kiekvieną atsakymą jis grindžia šaltiniais iš tinklo, kuriuos galima patikrinti. Perplexity taip pat leidžia naudotis kitų modelių (ChatGPT, Claude, Gemini) galimybėmis vienu metu.
Kam geriausiai tinka: tyrimams, faktų tikrinimui, žurnalistams, akademikams, visiems, kam svarbu gauti patikrintą ir cituojamą informaciją.

Microsoft Copilot
Nors mažiau minimas viešai, Copilot iš tiesų yra turbūt labiausiai integruotas DI įrankis biuro aplinkoje — jis įmontuotas į „Microsoft 365" paketą (Word, Excel, PowerPoint, Teams, Outlook). Jei organizacija naudoja „Microsoft" ekosistemą, Copilot yra natūralus pasirinkimas.
Kam geriausiai tinka: Microsoft 365 vartotojams, dokumentų kūrimui ir redagavimui, el. pašto valdymui, susitikimų santraukoms Teams aplinkoje.

Naujausi atnaujinimai :
Šis sektorius keičiasi stulbinamu tempu. Keli svarbiausi pokyčiai 2025–2026 m.:
„Vibe coding" — programų kūrimas natūralia kalba — MIT Technology Review paskelbė jį 2026-ųjų proveržiu. Tokie įrankiai kaip Claude Code, Cursor ir Replit Agent leidžia aprašyti, ką nori sukurti, o DI tą ir daro. Tai palengvina darbą pradedantiesiems.
Modelių maršrutizavimas (model routing) — nauja tendencija, kai specializuotos sistemos automatiškai sprendžia, kuris modelis geriausiai atsakys į konkrečią užklausą. Sudėtingi klausimai siunčiami galingesniems (brangesniems) modeliams, paprasti — greitesniems ir pigesniems.
Anthropic MCP (Model Context Protocol) — atviras standartas, leidžiantis Claude tiesiogiai jungtis prie išorinių įrankių ir darbo eigos sistemų. Galima sujungti su Asana, Monday.com, Slack, Figma, Canva ir daugeliu kitų.
Perplexity Sonar — nauja, Cerebras infrastruktūra pagrįsta sistema, kuri yra 10 kartų greitesnė nei Gemini 2.0 Flash, o kokybe prilyginamas GPT-4o ir Claude 3.5 Sonnet lygiui.

DI integracijos :
Dirbtinis intelektas nebegyvena atskiruose pokalbių languose — jis integruojamas tiesiai į programas, kurias jau naudojate:
Darbas su dokumentais: Gemini Google Docs viduje siūlo rašymo pagalbą, santraukas ir vertimą. Microsoft Copilot padeda Word ir Excel. Claude tiesiogiai veikia su Google Drive dokumentais per MCP jungtis.
El. paštas: Copilot Outlook viduje siūlo laiškų rašymo pagalbą ir santraukas. Gmail Gemini padeda atsakyti, reziumuoti ir valdyti susirašinėjimą.
Kodavimas: GitHub Copilot (grindžiamas OpenAI modeliais) siūlo kodo papildymo funkcijas beveik visose populiariose kodo redagavimo aplinkose. Claude Code veikia kaip komandinės eilutės įrankis automatizuotam kodavimui.
Naršyklė: Claude in Chrome — naujosios kartos naršyklės agentas, galintis valdyti naršyklę ir atlikti veiksmus vartotojo vardu. Microsoft Edge turi integruotą Copilot šoninę juostą.
Kūrybiniai įrankiai: Canva, Adobe Firefly, Figma — visi integravę DI generavimo ir redagavimo galimybes.

Praktiniai patarimai :
Pradėkite nuo nemokamų versijų. Visos keturios platformos siūlo nemokamą prieigą, ir 2026-aisiais ji yra tikrai naudinga. Nemokamos versijos apribojimai tapo gerokai mažesni nei anksčiau — patikrinkite, ar mokama paskyra iš tiesų jums reikalinga.
Mokamą planą rinkitės tik tada, kai juntate ribas. Jei dienomis nenaudojate DI ir nepastebite apribojimų — nemokama pakopa pakanka.
Nenaudokite vien vieno įrankio. Skirtingi DI įrankiai puikiai tinka skirtingoms užduotims. Pravartu turėti du mėgstamus — vieną teksto darbui, kitą paieškai ar tyrimams.
Išmokite formuluoti užklausas (prompt engineering). DI atsakymų kokybė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip klausiate. Kuo tikslesnė ir išsamesnė užklausa, tuo geresnis atsakymas. Nurodykite kontekstą, tikslą ir norimą formatą.
Nesikliaukite DI faktais be patikrinimo. Net geriausi modeliai kartais - pateikia netikslią informaciją įtikinamai. Svarbiems faktams — visada patikrinkite šaltinį.
Nekelkite konfidencialių duomenų į nemokamas versijas. Jautri informacija apie įmonę, klientus ar asmeninius duomenys turi būti tvarkomi naudojant verslo ar įmonių planus su atitinkamomis duomenų apsaugos sutartimis.
Eksperimentuokite. DI galimybės keičiasi taip greitai, kad net prieš pusę metų galiojusios rekomendacijos gali nebetikti. Reguliariai išbandykite naujus atnaujinimus — dažnai nemokamoje versijoje atsiranda tai, kas anksčiau buvo mokama funkcija.

Straipsnis parengtas 2026 m. balandžio mėn. DI rinka keičiasi labai greitai — rekomenduojame reguliariai tikrinti naujausią informaciją kiekvieno įrankio oficialioje svetainėje.

SSD diskas, sprendimas lėtam kompiuteriui !

Jūsų kompiuteris dirba lėtai, ar jo darbas labai sulėtėjas ? Sprendimas yra. Jūsų lėtas kompiuteris veiks iki 10 kartų sparčiau.
HDD disko keitimas SSD disku. Tylus disko veikimas, atsparumas smūgiams. SSD diskas - yra be mechaniškai judančių detalių, todėl yra daug kartų greitesni nei įprasti HDD diskai. SSD diskai įprastai būna standartinio 2.5" dydžio, ir yra tinkami naudoti nešiojamame arba stacionariame kompiuteryje su SATA arba M-M2 jungtimi. Perkant SSD diską reikia atkreipti dėmesį ne tik į gamintoją (pvz. Intel, Samsung, WD, A-DATA ir tt.), o taip pat ir duomenų skaitymo ir rašymo greitį, talpą ir garantiją.

Stacionariame kompiuteryje - yra galimybė naudoti kelis diskus vienu metu. Todėl galima įsidėti spartujį mažesnės talpos SSD diską ir kartu palikti senajį, didelės talpos HDD diską. SSD diską padarius pagrindiniu su operacinę sistema ir pagrindinėmis dažnai naudojamomis programomis, o senajį didelės talpos diska paliekame kaip talpyklą, rečiau naudojamai ir svarbiai informacijai (filmams, muzikai, žzaidimams, nuoraukoms ir tt.). Tokiu būdu kompiuteris veiks greitai, ir net atsiradus operacinės sistemos gedimui, ar sugedus pačiam SSD diskui, jųs neprarandate svarbios informacijos. Ji lieka didelės talpos HDD diske, ir reikalui esant perrašant operacinę sistemą jums kainuos pigiau, nes nereikes papildomai mokėti už duomenų išsaugojimą, atstymą ar perkėlimą.

Nešiojamame kompiuteryje - dažniausiai imanoma naudoti tik vieną diska. Tokiu atveju reikia pirkti arba didesnės talpos SSD diską, arba perkant mažesnės talpos SSD diską, senajį didelės talpos HDD diską pasidarome kaip atsarginį nešiojamą (jungiama per USB, reikės nusipirkti specialę dėžutę pajungimui per USB.) rečiau naudojamai ir svarbiai informacijai (filmams, muzikai, žzaidimams, nuoraukoms ir tt.).

SVARBU! - reikia atkreipti dėmesį ir į kitus kompiuterio parametrus, nes ne į visus kompiuterius idejus SSD diską gausimę norimą rezultatą. Jeigu kompiuteris naujas (bet pigus), su Intel Celeron ar AMD panasaus lygio procesoriumi, galite dadėti ir RAM atmintinės, ir SSD diską, bet niekas nepadės, kompiuteris veiks sėkmingai lėtai kaip ir veikė. Jeigu kompiuteris yra su Intel i3/i5/i7 ar panasaus lygio AMD procesoriumi tada norimą rezultatą pasieksite pasikeite senajį diska SSD disku.

Kompiuterio disko keitimą ar kitus darbus galite atlikti mūsų servise. Pasikonsultuoti galite atvykti pas mus adresu Savanorių pr. 286, Kaunas arba skambinti tel. +370-683-07834

Ką daryti kai spausdintuvas nespausdina.

Jeigu kompiuteris spausdintuva mato bet vistiek nespausdina ar spausdina blogai.

1. Patikrinti kompiuterije prie spausdintuvo darbų, ar nėra užstrigusių senų darbų siūstų i spausdintuvą. Jeigu yra, visus senus darbus pašaliname, spausdintuva išjunkite ir vėl ijunkite, taip pat reikėtu perkrauti ir operacinę sistemą.
2. Jeigu spausdintuvas bando spausdinti, bet nepaima popieriaus. Tokiu atveju reikėtu patikrinti ar popieriaus paėmimo mechanizmas veikia - tai padaryti galima vizualiai ar juda guminis velenėlis kuris pastumia popieriaus lapą. Jeigu velenėlis juda, bet popieriaus neima, tada reikia išimti kasetę iš spausdintuvo (lazerinio spausdintuvo atveju), išėmus kasetę bus geresnis priėjimas prie guminio velenėlio. Ji reiktu nuvalyti kiek imanoma (specialiu skysčiu, arba vandeniu susisšlapinus medvilninę medžiagėlę, servetelę). Jeigu velenėlis nejuda, tada spausdintuvą reikės vežti taisyti specialistams.
3. Jiegu pradeda spausdinti ir popieriaus lapas užstringa pusiakelėje ar susiglamžo spausdintuvo viduje. Tokiu atveju reikia išimti spausdintuvo kasetę, pažiūrėti vizualiai ar nėra viduje užstrigusių senų popieriaus lapų ar kitų prikritusių daiktų kaip (savažėlės, kabės ir pan. ko spausdintuve neturėtu būti) kurie trukdo spausdinimui, ir dėl kurių stinga nauji lapai. Taip pat kai kurie spausdintuvai atsidaro ir iš galo, tada reiktu atsidarius patikrinti ar nėra kažko kas trukdo spausdinimui. Kartais pasitaiko nekokybiškos spausdintuvo kasetės, dėl kurių popierius irgi gali strigti, tada vertėtu pasibandyti paspausdinti idėjus kita kasetę (lazerinio spausdintuvo atveju). Jeigu minėtas variantas nepadeda arba matot kažka užstrigusio, bet niekaip negalite ištraukti nesulaužius ar nepažeidus kažko daugiau, tada spausdintuvą reikės vežti taisyti specialistams.
4. Jeigu spausdintuvas atspausdina bet kopija nekokybiška, purvina, sutepta, ar neryški ir tt. Tokiu atveju pradedame tikrinti idėjus naują spausdintuvo kasetę, nes pasitaiko nemažai nekokybišku kasečių. Kaikuriems modeliams atskirai keičiasi kasetė ir atskirai būgno mazgas. Tada reiketų pakeisti ir būgno mazgą. Jeigu nepadeda , reikškiasi problema bus spausdintuvo kaitinimo mazge ir spausdintuvą reikės vežti taisyti specialistams.
5. Jeigu spausdintuvas rašo pranešima, kad kasetės nera, nors kasete spausdintuve. Tada gali būti kad idėta kasetė yra netinkama Jūsų spausdintuvui, arba kasetės čipas blogas, ar gal jo aplamai trūksta. Kartais būna kad spausdintuvas nemato čipo ne dėl kasetės problemos, Tada reiktu išėmus kasetę (lazerinio ir rašalinio spausdintuvų atvejais) pavalyti kontaktus spausdintuve ir pačios kasetės čipo). Jeigu nepadeda, reikia pabandyti idėti kitą kasetę. Jeigu vistiek nepadeda, tada spausdintuvą reikės vežti taisyti specialistams.

Dažniausiai pasitaikantys spausdintuvų gedimai

1. Išsitraukes spausdintuvo maitinimo kabelis, USB laidas, tinklo laidas.
2. Į spausdintuvą pateko svetimkūniai (savažėlės, kabės ir pan. ko spausdintuve neturėtu būti).
3. Spausdintuve yra užtrigusių popieriaus likučių arba pipierius susiviniojes kaitinimo elemente.
4. Pasenusios, susidevėjusios guminės detalės. (guminiai velenėliai ir tt.)
5. Mechaniniai gedimai (luže dantračiai, įvorės, mygtukai, suplyšusi ryškinimo plevelė, pažeistas guminis velenas, lankstus kabelis ir tt.)
6. 30% visų spausdintuvų gedimu sudaro ne pačio spausdintuvo gedimas, bet problemos kompiuterije.(užstrige seni darbai, neteisingi nustatymai, blogos spausdintuvų tvarkyklės - kitaip (draiveriai), pačios operacinės sistemos gedimai, tinklo nustatymai ir gedimai (jeigu spausdintuvas pajungtas į vietinį tinklą ar per Wifi).

Jeigu nepavyksta išspręsti problemų patiems, tada verta kreiptis į technikus, kurie nustatys tikslų jūsų spausdintuvo ar kopijuoklio gedimą. Įvertins ar verta taisyti ar verčiau pikrti naują įrenginį.

Pasikonsultuoti galite atvykti pas mus adresu Savanorių pr. 286, Kaunas arba skambinti tel. +370-683-07834

Koks kompiuteris reikalingas ? Kokį pasirinkti (nešiojamą ar stacionarų) ?

Kompiuteris naršymui internete

Jeigu Jūs irgi laikotės tokios nuomuonės ir perkat kompiuterį (Tėčiui, Mamai, Seneliui, Senelei), tada vertetu pagalvoti apie naudotą verslo klasės nešiojamąjį kompiuterį 2-3 metų senumo. Tokių naudotų kompiuterių kainos paprastai jau būna nedidelės, bet jų kokybė kelis ar net keliolika kartu lenkia naujų ne verslo klasės nešiojamūjų kompiuterių. Jeigu naujas ne verslo klasės nešiojamasis kompiuteris kainuoja tiek pat kiek naudotas verslo klases kompiuteris, tada rekomenduojame rinktis nenauja verslo klasės kompiuterį. Verslo klasės kompiuteriai dažniausiai būna 13-14" dydžio ekranu, bet jie ploni, lengvi, ilgai laiko akumuliatorius, geros dalys, gera pagrindinė pl., greit veikia ir tt. Naudotas verslo klasės kompiuteris (3 metų senumo, tokia pačią kaina kaip naujo ne verslo klasės kompiuterio) veiks greiciau, patikimiau ir turės daug daugiau privalumų.

Kompiuteris mokslams - pramogoms

Renkantis kompiuterį mokslams, verta pagalvoti apie šiek tiek galingesnį variantą. Daugelis sako, kad nereikia galingo, kad nežais o tik darys namų darbus (mokslams). Deje tai būna netiesa. Pradžioje kol apsipras tikrai darys tik mokslus ir pan., bet po mėnesio ar daugiau, tikrai pradės žaisti vienokį ar kitokį žaidimą. Taigi verta pagalvoti apie kompiuteri su neintegruota grafinę plokštę. Rekomenduojame rinktis nešiojamajį kompiuterį 13-14" dydžio ekranu ir su Nvidia arba Radeon grafine plokšte. Kad prireikus ir mokslus galėtu daryti, ir žaisti, ir nesunkiai nusinešti į mokyklą ar paskaitas jeigu prireiks. Ir kad po metų ar pusmečio nereiktu pirkti naujo galingesnio nešiojamojo kompiuterio.

Kompiuteris žaidimams - rimtam daibui

Kaip išsirinkti kroviklį nešiojamam kompiuteriui

Kroviklis yra pagrindinė nešiojamo kompiuterio dalis. Jeigu jis netinkamas ar veikia blogai, tada ir pats kompiuteris veiks netinkamai arba neveiks. Ką daryti jei kompiuteris nepasikrauna?

Dažniausi maitinimo šaltinio gedimai: kištukų, laidų, ir pačio maitinimo šaltinio. Kaip išsirinkti tinkamą nešiojamo kompiuterio kroviklį?

Kiekvienas nešiojamas kompiuteris turi jam skirtą kroviklį su atitinkamu srovės, įtampos dydžiu ir kištuku. Informaciją apie srovę, įtampą ir vatus galima rasti apvertus kompiuterį. Ant dugno būna lipdukas su visa reikiama informaciją. Kartais lipdukai nuo kompiuterio naudojimo būna nusitrynę. Tada reiktu informacijos ieškoti ant orginalaus kroviklio arba internete.

Pagrindiniai parametrai:
Įtampa, žymima raide V (19V, 19.5V ir tt.).
Srovė, žymima raide A (3.42A, 4.74A ir tt.).
Kištuko tipas, matuojamas kištuko išorės ir vidaus diametras (5.5x2.5, 7.4x5.0 ir tt).

Perkant naują nešiojamo kompiuterio kroviklį, svarbiausiai atkreipti dėmesį į įtampą (negali būti nei mažesnė, nei didesnė, turi būti tokia pati kaip nurodyta kompiuterio apačioje arba ant orginalaus kroviklio). Srovė (negali būti mažesnė nei nurodyta kompiuterio apačioje arba ant orginalaus kroviklio, nes nekraus arba pats kroviklis perkais ir sudegs. Didesnė srovė gali būti. Kompiuteris naudos srovės tik tiek kiek jam reikia ir tikrai nieko neatsitiks jei pirksite galingesnį kroviklį). Kištuko diametras (turi sutapti).

Kroviklių gedimai:

Eksploatacijos laikas (veikia iki 1000val. esant maksimaliai apkrovai);
Trumpo jungimo kompiuteryje arba viršįtampis elektros lizde;
Netinkamas naudojimas (sutrenkimas, apipylimas).
Taisymas ir remontas šiais atvejais neįmanomas. Perkamas naujas kroviklis

Prakirstas arba nusilankstęs laidas ;
Kištuko gedimas (kištukas sulūžęs arba kitaip deformuotas mechaniškai).
Taisymas ir remontas šiais atvejais įmanomas.Keičiamas visas laidas su kištuku.

Pasikonsultuoti galite atvykti pas mus adresu Savanorių pr. 286, Kaunas arba skambinti tel. +370-683-07834

Ką daryti kada kompiuteris visai neįsijungia:

Pirma patikrinti ar laidas yra gerai įkištas į kompiuterį, vertėtų pabandyti ištraukti ir iš naujo įkišti maitinimo laidą. Gal laidas yra pažeistas ar įtrūkęs? Reikėtu pabandyti pakeisti sena maitinimo laidą kitu arba nešiojamo kompiuterio įkroviklį kitu įkrovikliu. Jeigu tai nepadeda, problema greiciausiai kitur ir tai gali būti pagrindinės plokštės, maitinimo grangines ar įjungimo/išjungimo mygtuko problema.

Kompiuteris įsijungia, girdisi veikiantys aušintuvai, bet vaizdo ekrane nėra. Tai ypač dažnai nutinka su nešiojamais kompiuteriais, kai ekranas yra tiesiog užlenkiamas neišjungus kompiuterio per (Start - Shut Down) ir nepalaukiant kol kompiuteris visiškai išsijungs arba paliekamas ilgam laikui nenaudojamas neišjungus kompiuterio per (Start - Shut Down). Tokiu atveju reikėtu pabandyti ilgiau palaikyti įjungimo/išjungimo mygtuką t.y. (5-7 sekundes), tada vėl pabandyti įjungti kompiuterį įpaprastu būdu. Jeigu tai nepadėda, problema greiciausiai kitur ir tai gali būti vaizdo plokštės, pagrindinės plokštės arba BIOS gedimas.

Kompiuteris įsijungia, bet krovimosi metu užstringa (matoma melyna lentele) arba kompiuteris persikradinėja. Tokiu atveju reikėtu patikrinti BIOS nustatymus. Jeigu tai nepadeda, problema greičiausiai kitur ir tai gali būti kietojo disko, arba operacinės sistemos gedimas.

Kompiuteris įsijungia, bet pypsi. Reikėtu pabandyti pagal pypsejimų skaičių,ilgumą, intensyvumą ieškoti informacijos per paieškos sistemas t.y (google, bing ir tt.). Dažniausiai tai būna RAM atmintinės, BIOS arba pagrindinės plokštės gedimai.

Jeigu nepavyksta išspręsti problemų patiems, tada vertėtu kreiptis į kompiuterių technikus, kurie nustatys tikslų jūsų kompiuterio gedimą. Prireikus galima perkelti duomenis iš kietojo disko i išorinę atmintinę, kuriais toliau galėsite naudotis kol jūsų kompiuteris bus taisomas.

Pasikonsultuoti galite atvykti pas mus adresu Savanorių pr. 286, Kaunas arba skambinti tel. +370-683-07834